Hiacintas Alchimavičius (Hiacynt Alchimowicz, 1841–1897)
Trobelė Pirėnų kalnuose
XX a. pr., pop., akvarelė, 17 × 24,5
Sign. AD: H. Alchimowicz
Hiacintas Alchimavičius (Hiacynt Alchimowicz, 1841–1897) – XIX a. lietuvių kilmės tapytojas, žinomas dėl savo akvarelinių peizažų, portretų ir buitinių scenų. Gimė Dambravoje, bajoro Dominyko Alchimavičiaus šeimoje. Jo brolis Kazimieras Alchimavičius taip pat buvo žymus dailininkas.
Vilniuje Hiacintas mokėsi matininkų mokykloje ir, manoma, dailės pradmenis gavo pas Kanutą Rusecką. 1863 m. dalyvavo sukilime prieš Rusijos imperiją. Po sukilimo pralaimėjimo emigravo į Prancūziją ir apsigyveno Perpinjane, pietų Prancūzijoje, kur dirbo techniniu piešėju geležinkelio tiesimo projektuose.
1872 m. pradėjo tapybos studijas Perpinjane, vėliau tęsė mokslus Paryžiuje. 1876 m. tapo piešimo mokytoju Perpinjano politechnikos mokykloje ir mergaičių licėjuje. 1892 m. buvo apdovanotas Prancūzijos „Ordre des Palmes Académiques“ už nuopelnus švietimui.
Alchimavičius kūrė akvareles ir aliejinės tapybos darbus, vaizduodamas buitines scenas, peizažus ir portretus. Jo kūryboje atsispindi tiek klasikinės tapybos tradicijos, tiek asmeninės patirtys, susijusios su emigracija ir ilgesiu tėvynei. Nors jis niekada nebegrįžo į Lietuvą, jo darbai buvo eksponuojami parodose tiek Prancūzijoje, tiek Lenkijoje.